Piršliams

Už viską Tau, Likime, aš dėkoju:
Šiurkščių delnų lytėjimą, ar šypsnį svaigų…
Šermukšnio uogą aitrią, gulančią prie kojų,
Už širdgėlą, nebepavaldžią laikui…

Kai byra smėlis, vėjo saujom žarstomas,
Sustingsta lašas ilgesio, – neskubinki
Surinkt žvaigždžių, it klėties langą varstomą,
Rudens nakty, slapčia slapčia pabudinki.

Kol šalnos nepakando lapų šnaresio,
Voratinkly – trapi būtis kai supasi…
Išgirst, skaidrioj tyloj, garsai kaip tariasi,
Likime, Tavo, mano lūpose.

Todėl už viską, viską vis dėkoju.
Šiurkščių delnų lytėjimą, ar šypsnį svaigų…
Šermukšnio aitrią uogą, gulinčią prie kojų,
Už viską viską Tau šiandien dėkoju…